- Pristatytas pagrindinių 2022 m. HBSC tyrimo rezultatų leidinys
Šių metų kovo 5 dieną, LSMU Emanuelio Levino centre vyko pagrindinių 2022 m. HBSC tyrimų rezultatų leidinio pristatymas. Jo metu renginio svečiai galėjo iš arčiau susipažinti ne tik su pačiu tyrimu, bet ir už jo slypinčia komanda. Jaukioje Emanuelio Levino centro atmosferoje, susidomėję LSMU bendruomenės nariai, sveikatos ir švietimo politikos formavimo atstovai bei tyrimo rėmėjai išgirdo pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria mokyklinio amžiaus jaunuoliai. Čia taip pat buvo diskutuojama apie moksleivių sveikatos ir gyvensenos iššūkių sprendimo galimybes. Leidinio pristatymą pagyvino renginio svečias, LRT radijo laidų ir įvairių tinklalaidžių vedėjas Ignas Klėjus, kuris kalbino HBSC vyriausiąjį tyrėją prof. dr. Kastytį Šmigelską ir jo suburtą HBSC komandą, atskleisdamas ne tik pagrindinius leidinio aspektus, bet ir tyrimo organizavimo ir vykdymo užkulisius. Susirinkusieji galėjo išgirsti apie bendradarbiavimo su mokyklomis subtilybes, didelės savanorių komandos subūrimą, tvarkaraščių derinimą, sprendimus, užtikrinančius mokinių konfidencialumą ir kitas svarbias, leidinio skaitytojams nematomas tyrimo detales. Leidinio pristatymo metu daug dėmesio buvo skiriama opiausioms mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos problemoms – išaugusiai rizikingai mergaičių elgsenai, nepakankamam fiziniam aktyvumui, prastam psichologinės gerovės vertinimui ir kt. Kastytis Šmigelskas su komanda ne tik atskleidė šių problemų pasireiškimo mastą, bet ir diskutavo apie galimą tokių rodiklių kilmę ir išeitis. - Beveik pusė paauglių pasižymi probleminiu socialinių tinklų naudojimu
2022 m. HBSC tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje auga probleminio socialinių tinklų naudojimo ir priklausomybės nuo jų rizikos rodikliai. Beveik pusės Lietuvos moksleivių naudojimasis socialiniais tinklais yra tapęs probleminiu, o 1 iš 8 pasižymi didele priklausomybės rizika. Tai ypač pastebima tarp septintoje klasėje besimokančių mergaičių – daugiau nei pusė (52 proc.) socialiniais tinklais naudojasi problemiškai, o viena iš penkių susiduria su didele priklausomybės rizika.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad paaugliai, kurie pernelyg dažnai ir intensyviai naudojasi socialiniais tinklais, susiduria ir su kitomis sveikatos ir gyvensenos problemomis. Šie jaunuoliai pasižymi miego sunkumais, dažnesne rizikinga elgsena (pavyzdžiui, rūkymas, alkoholio vartojimas), prastesne psichologine savijauta bei dažnesniais sveikatos nusiskundimais.
Plačiau apie šio tyrimo rezultatus spaudai pasakojo prof. Kastytis Šmigelskas – pranešimą galite paskaityti čia: https://sc.bns.lt/view/item/495222
- Lietuvos moksleivių mitybos ypatumai: 2022 m. HBSC tyrimo duomenys
2022 m. HBSC tyrimo mitybos rezultatai atskleidė nerimą keliančias tendencijas – kas penktas 5–9 kl. mokinys turi antsvorį arba nutukimą, daugiau nei trečdalis yra nepatenkinti savo kūno formomis ir mano, kad yra per stori. Taip pat nustatyta, kad tik trečdalis moksleivių kasdien valgo daržoves ir vaisius, grūdinių kultūrų produktus kasdien į savo racioną įtraukia tik penktadalis, ankštinius produktus – tik kas vienuoliktas moksleivis.
Taip pat svarbu paminėti, kad nemaža dalis 5–9 kl. moksleivių nevengia ir sveikatai mažiau palankių produktų – saldumynų, saldintų pieno produktų, saldintų gazuotų gėrimų, kavos, energinių gėrimų.
Apie tyrimo duomenis spaudai plačiau papasakojo Tomas Vaičiūnas – šį pranešimą galite paskaityti čia.
- Sveikiname apsigynus disertaciją!
Sveikiname Justę Lukoševičiūtę-Barauskienę sėkmingai apsigynusią disertaciją ir įgijusią Medicinos ir sveikatos mokslų (Visuomenės sveikatos krypties) daktaro laipsnį!
Lietuvos HBSC tyrėtų ir tarptautinės HBSC bendruomenės narė Justė Lukoševičiūtė-Barauskienė, šių metų birželio 27 dieną pristatė ir apgynė savo daktaro disertaciją, parengtą remiantis 2018 metų Lietuvoje atlikto HBSC tyrimo, 2021 metų Lietuvoje atlikto pilotinio HBSC tyrimo bei 2021 metais Justės atlikto kokybinio tyrimo duomenimis.
Disertacijoje Justė nagrinėjo paauglių psichikos sveikatą ir su ja susijusius veiksnius COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Šiame darbe buvo žvelgiama į paauglių psichikos sveikatą ypatingu–pandeminiu–laikotarpiu. Tai leido sukaupti žinių ir duomenų, kurios turi ypatingą mokslinę ir praktinę vertę ateityje susiduriant su panašaus pobūdžio iššūkiais visuomenėje. Disertacinį darbą praturtina ir tai, kad buvo daromas mišrus tyrimas, o duomenys stebimi dinamikoje tarp 2018 ir 2021 metų.
Visą Justės Lukoševičiūtės-Barauskienės disertaciją galima paskaityti čia.
- HBSC tyrėjai organizacijos „Gelbėkite vaikus“ konferencijoje
Žymint 100 metų sukaktį, kai pirmą kartą oficialiai paminėtos vaiko teisės, šių metų rugsėjo 24 d. organizacija „Gelbėkite vaikus“ surengė konferenciją „Ateitis jų akimis: kalba Lietuvos vaikai“. Organizacija konferencijoje pristatė metų pradžioje organizuota 14–18 m. vaikų apklausa, kurioje buvo įvardintos opiausios problemos jiems: mokyklos gyvenimas, emocinė sveikata ir vaikų įtrauktis. Šiomis temomis konferencijoje buvo diskutuojama su dešimtimi pranešėjų ir diskusijų dalyvių.
Prof. dr. Kastytis Šmigelskas ir dokt. Monika Žemaitaitytė konferencijoje pristatė HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged Children) tyrimo emocinės sveikatos rodiklius, jų dinamiką per pastaruosius dvidešimt metų, ir Lietuvos padėtį rodiklių atžvilgiu tarp kitų HBSC tyrime dalyvaujančių šalių.
HBSC tyrėjų pranešimą ir pranešėjų diskusiją apie vaikų ir paauglių emocinę sveikatą galima pamatyti čia:
III dalis: Konferencija „Ateitis jų akimis: kalba Lietuvos vaikai“ III d. – 2024.09.24 – LRT
Kiti konferencijos įrašai:
I dalis: Konferencija „Ateitis jų akimis: kalba Lietuvos vaikai“ I d. – 2024.09.24 – LRT
II dalis: Konferencija „Ateitis jų akimis: kalba Lietuvos vaikai“ II d. – 2024.09.24 – LRT
IV dalis: Konferencija „Ateitis jų akimis: kalba Lietuvos vaikai“ IV d. – 2024.09.24 – LRT
- Lietuvos tyrėjai tarptautiniame HBSC susitikime Glazge
2024 m. gegužės 28–30 dienomis Glazge (Škotijoje) vyko tarptautinio HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged Children, santr. HBSC) tyrimo susitikimas. Renginio metu dalyvavo per trisdešimt šalių iš Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos šalių.
Šio susitikimo metu vyko diskusijos, pranešimai, darbas grupėse, siekiant pasiruošti 2025/2026 m. tyrimui. Be to, tyrėjai dalinosi patirtimis rengiant tarptautinį Ir nacionalinius raportus. Šių leidinių tikslas supažindinti visuomenę su 2022/2023 m. tyrimo rezultatais ir pateikti rekomendacijas, skirtas gerinti paauglių psichologinės ir fizinės sveikatos rodiklius.
Pirmąją dieną HBSC tyrimo nariai rinkosi grupelėse aptarti su skirtingais sveikatos rodikliais susijusios informacijos – pagrindinių rodiklių, tyrimo klausimų, rengiamų publikacijų bei kitų idėjų, padedančių gerinti tyrimo kokybę. Po to vyko zonų susitikimai (Lietuva, kartu su Armėnija, Azerbaidžanu, Estija, Gruzija, Kazachstanu, Kirgizija, Latvija, Moldova, Tadžikistanu, Ukraina ir Uzbekistanu, priklauso E zonai), kur aktualiais duomenimis dalinosi ir apie tyrimo struktūrą bei vykdymą diskutavo skirtingų šalių tyrėjai.
Antrąją susitikimo dieną HBSC komandos nariai turėjo galimybę sudalyvauti metodologinėse dirbtuvėse, kuriose kėlė savo profesines kompetencijas ir atrado naujų idėjų. Antrą ir trečią susitikimo dienas vyko plenarinių pranešimų sesijos, kurių metu mokslininkai iš įvairių šalių dalinosi savo atliekamais tyrimais. Tarp jų pranešimus skaitė ir Lietuvos HBSC komandos nariai.
Tarptautiniame susitikime pranešimus apie paauglių sveikatą ir gyvenseną skaitė jaunieji HBSC komandos nariai Jūratė Koreivaitė (pranešimo tema: „Quantifying data entry errors: insights from the HBSC 2022 Lithuania study“) ir Vladas Golambiauskas (pranešimo tema: „Associations between family role model presence and health among adolescents“). Jie turėjo galimybę ne tik pristatyti atliekamų tyrimų rezultatus, bet ir pasisemti naujų idėjų kylančiose diskusijose.
Susitikimo metu tyrėjai mezgė ir stiprino tarptautinius ryšius, planavo bendrus projektus. Taip pat renginio metu HBSC komandos nariai turėjo galimybę pamatyti Gazgo universitetą, Hunterian muziejų, išgirsti Škotiško dūdmaišio muziką, pamatyti ir išbandyti liaudies šokius.
- Pristatyti duomenys apie žalingų įpročių paplitimą tarp paauglių Lietuvoje ir kitose šalyse
Buvo pristatyti HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged Children) tyrimo rezultatai apie nikotino gaminių ir alkoholio vartojimą tarp 11–15 m. amžiaus moksleivių bei Lietuvos padėtis šių rodiklių atžvilgiu kitų HBSC dalyvaujančių šalių kontekste.
Rezultatai parodė, kad vertinant alkoholio vartojimą Lietuvos moksleiviai yra vidutiniokai tarp kitų šalių – 2022 m. alkoholinių gėrimų vartoti yra bandę 4 iš 10 (41,8 proc.), o per pastarąsias 30 dienų – kas šeštas (16 proc.).
Vertinant nikotino gaminių vartojimą, situacija prastesnė. Ketvirtadalis Lietuvos moksleivių yra bandę rūkyti įprastas cigaretes (26,8 proc.), kas dešimtas rūko šiuo metu (10,5 proc.). Šių rodiklių atžvilgiu, Lietuva patenka tarp 10 prasčiausius rezultatus turinčių šalių.
Dar didesnis iššūkis – elektroninių cigarečių rūkymas. Šiuos nikotino gaminius yra bandę rūkyti kas ketvirtas moksleivis, o šiuo metu rūko kas penktas. Lietuvos moksleiviai šių rodiklių atžvilgiu turi pačius prasčiausius rezultatus tarp visų HBSC tyrime dalyvaujančių šalių.
Įvairių psichiką veikiančių medžiagų vartojimas yra siejamas ne tik su priklausomybės formavimusi, bet ir su neigiamomis pasekmėmis moksleivių psichologinei gerovei ir fizinei sveikatai – žalingus įpročius turintys moksleiviai dažniau skundžiasi psichosomatiniais simptomais, dažniau jaučiasi nelaimingi, yra mažiau patenkinti gyvenimu ir labiau nepatenkinti savo sveikatos būkle.
Minimus tyrimo rezultatus prof. Kastytis Šmigelskas ir dr. Tomas Vaičiūnas pristatė ir žiniasklaidais. Su šiais pranešimais galite susipažinti čia:
- Pristatyti duomenys apie patyčias Lietuvoje
Šių metų balandžio 23 d. prof. dr. Kastytis Šmigelskas pristatė HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged Children) tyrimo patyčių rodiklių rezultatus konferencijoje „Bullying in Ever-Changing World: Exploring the Experiences of Nordic Countries and Lithuania“ ir LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva”.
Konferencijoje pristatyti 2022 m. HBSC tyrimo rezultatai, atskleidę, kad vidutiniškai 14 proc. 11–15 metų amžiaus mokinių tyčiojasi iš kitų, o 27 proc. mokinių patiria patyčias bent 2–3 kartus per mėnesį. Internetinės patyčios tarp paauglių taip pat patiriamos gana intensyviai: 27 proc. paauglių nurodė, kad patyrė internetines patyčias bent 1–2 kartus per pastaruosius 2 mėnesius, o 26 proc. tyčiojosi iš kitų internetinėje erdvėje. Tiek tyčiojimasis iš kitų, tiek buvimas patyčių auka buvo dažnesnis tarp berniukų nei tarp mergaičių. Lyginant rodiklius su kitomis HBSC tyrime dalyvaujančiomis šalimis, Lietuvoje patyčias patiriančių paauglių skaičius yra didžiausias Europoje.
Vyriausiasis HBSC tyrėjas Lietuvoje taip pat supažindino su pagrindinėmis patyčių tendencijomis Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį. Paauglių patiriančių patyčias fizinėje aplinkoje dalis tarp 11–15 metų paauglių išliko stabili – vyresni paaugliai nurodė rečiau patiriantys patyčias, lyginant su jaunesniais. Nepaisant to, susirūpinimą kelia augančios patyčios internetinėje erdvėje. Tai rodo poreikį atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą ir ieškoti būdų jai spręsti. Todėl K. Šmigelskas laidos žiūrovams siūlė skirti dėmesio emocinio intelekto ugdymui, mokymuisi patikėti ir pasitikėti paaugliu bei tinkamai reaguoti į jo pagalbos prašymą patyčių atveju. Taip pat buvo paminėta ir tai, kad svarbu suteikti paramą stiprinant ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų psichologinę gerovę.
Pranešime taip pat atkreiptas dėmesys į patyčių sąsajas su psichologine gerove. Atskleista, kad tiek patyčių iniciatoriai, tiek patyčių aukos pasižymi mažesniu saviveiksmingumu, yra mažiau patenkinti gyvenimu, patiria daugiau psichosomatinių simptomų, jaučiasi mažiau laimingi ir dažniau vieniši. Kadangi patyčių patirtys ir galimos pasekmės Lietuvoje yra problemiškos, konferencijoje HBSC komanda pateikė rekomendacijas, galinčias padėti mažinti patyčias. Trumpalaikiai veiksmai turėtų apimti neatidėliotinas intervencijas ir socialinę paramą, edukacines veiklas, mokyklų politikos peržiūrą ir dėmesio sutelkimą į patyčių tematiką. Ilgalaikėje perspektyvoje svarbu formuoti tolerantišką ir empatišką jaunimą bei visuomenę, kurie supranta patyčių reikšmę psichikos sveikatai ir akademinei sėkmei.
Pilną laidos įrašą galite peržiūrėti čia: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000336788/dirbtinio-intelekto-panaudojimas-tarp-aktualiu-problemu-sprendimu-ir-nelygybes-seselio nuo 39:40
Konferencijos pranešimą galite peržiūrėti čia: http://hbsc.lt/wp-content/uploads/2024/04/Pristatymas.pdf
- Nerimo būsena – naujoji moksleivių kasdienybė?
Pastaraisiais keleriais metais Europa susiduria su daugybe krizinių įvykių – nuo 2020 m. visą pasaulį palietusios COVID-19 pandemijos, iki 2022 m. įvykusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą. Kaip visi šie įvykiai palietė mūsų Lietuvos jaunuolių emocinę gerovę?
2024 m. HBSC komandos narių išleista tarptautinė publikacija, parodė, kad šių įvykių fone reikšmingai padidėjusį nerimo lygį buvo patiriantis kas ketvirtas 5-11 klasės moksleivis.
Analizuojant nerimą prognozuojančius veiksnius, buvo nustatyta, kad kone tris kartus dažniau nerimastingumą buvo linkusios patirti merginos. Padidėjusiu nerimu taip pat dažniau pasižymėjo didesnį bendrą stresą patiriantys jaunuoliai bei moksleiviai, kurie dažnai jaučiasi vieniši arba pasižymi probleminiu socialinių medijų naudojimu.
Šiame globalių krizių gausiame laikotarpyje, svarbu nepamiršti rūpintis moksleivių psichologine savijauta, mokėti atpažinti, iškaustyti, o esant poreikiui, nukreipti nerimą patiriančius jaunuolius kreiptis psichologinės pagalbos.
Pilną publikaciją rasite čia: https://www.mdpi.com/2227-9067/11/1/32
- Nacionaliniai HBSC tyrimo rezultatai pristatyti Lietuvos mokykloms
Gruodžio 11 ir 13 d.Lietuvos HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged Children) tyrimo komanda Lietuvos mokykloms pristatė 2022 m. moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo HBSC nacionalinius rezultatus. Renginyje dalyvavo per 60 administracijos atstovų iš šiame tyrime dalyvavusių mokyklų. Susitikimo metu buvo ne tik aptarti pagrindiniai nacionalinio tyrimo rezultatai, bet ir atsakyti visi mokytojams, administracijos atstovams iškilę klausimai.
Dieną prieš renginį visoms tyrime dalyvavusioms mokyklos buvo išsiųsti individualūs mokyklų įverčiai bei jų palyginimas su nacionaliniu vidurkiu. Mokslininkai taip pat išskyrė ir suformulavo pagrindines tobulėjimo kryptis kiekvienai mokyklai individualiai atsižvelgiant į jų rezultatus. Mokyklas, kurių ši HBSC komandos siųsta informacija nepasiekė, kviečiame susisiekti su mūsų komanda.
- Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje – Lietuvos HBSC tyrėjos
2023 m. lapkričio 29 – gruodžio 3 dienomis Paryžiuje (Prancūzijoje) vyko 15-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Excellence in Pediatrics“, skirta mokslininkams bei praktikams besidomintiems vaikų ir paauglių sveikata.
Trijų dienų renginyje buvo gausu plenarinių posėdžių, darbo grupių, žodinių bei stendinių pranešimų pristatymų. Konferencijoje dalyvavo mokslininkai iš 76 pasaulio šalių.
Tarptautinėje konferencijoje dalyvavo bei pranešimus apie paauglių sveikatą ir gyvenseną skaitė LSMU Sveikatos Tyrimų Instituto doktorantės lekt. Justė Lukoševičiūtė-Barauskienė (pranešimo tema: „Adolescent mental well-being: how does it relate to social support? Comparison before and during the COVID-19 pandemic“) ir Monika Žemaitaitytė (pranešimo tema: „How has the COVID-19 pandemic affected different areas of school-age children’s lives?“).
Doktorantės išvykoje galėjo pasidalinti savo patirtimi su kolegomis ir pasisemti naujų įdėjų tolesniems moksliniams darbams bei bei savo disertacijų rezultatų viešinimui.
- HBSC tyrimo komanda pristatys nacionalinius rezultatus Lietuvos mokykloms
Lietuvos HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged Children) tyrimo komanda džiaugiasi, kad š. m. gruodžio 11 ir 13 d. 15:00–16:30 val. vyks 2022 m. moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo HBSC nacionalinių rezultatų pristatymas. Į renginį pakviesti visų tyrime dalyvavusių mokyklų administracijos atstovai. Susitikimo metu aptarsime esminius nacionalinio tyrimo rezultatus, dalinsimės praktinėmis rekomendacijomis, atsakysime į kylančius klausimus. Susitikimas vyks nuotoliniu būdu „Teams“ platformoje.
- 2023 m. lapkričio 13–14 dienomis vyko HBSC nuotolinis tyrėjų susitikimas
2023 m. lapkričio 13–14 dienomis vyko HBSC (angl., Health Behaviour in School-aged Children) nuotolinis tyrėjų susitikimas. Pagrindiniai šio nuotolinio rudens HBSC susitikimo tikslai buvo suburti visas HBSC šalis, aptarti naujausią 2022 m. apklausą, tarptautinę ataskaitą, pasidalinti mintimis apie planuojamas publikacijas ir pradėti pasiruošimą 2025/26 m. apklausos protokolo rengimui.
Buvo pasidalinta paauglių gyvensenos ir sveikatos tendencijomis bei skirtumais tarp valstybių. Taip pat aptarta, kaip į HBSC tyrimo ir rezultatų sklaidos procesus įtraukti paauglius, kurie ir yra šio tyrimo pagrindas. Svarbi susitikimo dalis buvo HBSC tyrimo ateities perspektyvos – pradėta diskusija apie 2025/26 metų HBSC tyrimo prioritetines sritis, klausimynų performavimą. Susitikimas komandos nariams ne tik atvėrė galimybes geriau suprasti pasaulio mokyklinio amžiaus vaikų gyvenimo ypatumus ir palyginti Lietuvos duomenis, bet ir paskatino individualius apmąstymus apie unikalią HBSC tyrimo metodiką, naujas galimybes ir poreikį plėsti tiriamas sritis.
Susitikimas užbaigtas oficialia žinia, kad kitas HBSC susitikimas vyks 2024 m. gegužės 28-30 d. Glazgo mieste (Škotija).
Daugiau apie šį susitikimą skaitykite čia.
- 2023 m. lapkričio 13–14 dienomis vyko HBSC nuotolinis tyrėjų susitikimas
2023 m. lapkričio 13–14 dienomis vyko HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged Children, santr. HBSC) nuotolinis tyrėjų susitikimas. HBSC – paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimas Europoje, atliekamas pagal vieningą tarptautinį tyrimo protokolą. Tyrimas vykdomas kas ketverius metus Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva ir apima 50 Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos šalių.
Pagrindiniai šio nuotolinio rudens HBSC susitikimo tikslai buvo suburti visas HBSC šalis, aptarti naujausią 2022 m. apklausą, tarptautinę ataskaitą, pasidalinti mintimis apie planuojamas publikacijas ir pradėti pasiruošimą 2025/26 m. apklausos protokolo rengimui.
Pirmąja nuotolinio susitikimo dieną mokslininkai turėjo galimybę išgirsti pagrindines tyrėjų padarytas išvadas apie COVID-19 pandemiją ir jos įtaką: mokyklų patirtims, vaikų pasitenkinimui gyvenimu, moksleivių mitybai ir fiziniam aktyvumui bei jų psichinei sveikatai. Taip pat, buvo pristatytos ir tarpvalstybinės paauglių psichikos sveikatos tendencijos prieš ir po COVID-19, išryškinti lyties ir amžiaus skirtumai.
Visos HBSC šalys yra suskirstytos į zonas (A–F), kurios dirba kartu plėtodamos bendras temas. Bendrų projektų, mokslinių publikacijų aptarimui šalys turėjo skirtą valandą, kurios metu galėjo aptarti esminius klausimus. Lietuva yra priskiriama prie E zonos šalių kartu su Armėnija, Azerbaidžanu, Estija, Kazachstanu, Kirgizija, Latvija, Moldova, Sakartvelu, Tadžikistanu, Ukraina ir Uzbekistanu. Pagrindinis dėmesys šio susitikimo metu buvo skiriamas prastiems burnos higienos įpročiams – temai, kuri vienija visas E zonos šalis.
Paskutinės pirmosios dienos HBSC rudens susitikimo vakaro sesijos buvo: Jaunimo įsitraukimo į patariamąsias grupe (YEAG), Šeimos gerovės skalės (FAS) seminaras – apmąstymai ir planai 2025/26 metų apklausai bei Lėtinės būklės. Jaunimo įsitraukimo į patariamąsias grupe (YEAG) Buvo aptariamas paauglių įtraukimo į HBSC tarptautinius raportus procesas. Džiugina tai, kad vis drąsiau integruojamos idėjos apie tai, kaip į procesą įtraukti paauglius ir paversti juos tiesioginiais naudos gavėjais. Dauguma HBSC šalių atstovų į šį procesą žiūri entuziastingai ir palaiko idėją įtraukti paauglius į HBSC tyrimo, o ypač rezultatų sklaidos, procesus.
Antroji diena buvo ne mažiau naudinga šio susitikimo dalyviams. Sesijoje Paauglių sveikata 2.0: naujos kartos HBSC tyrimo temos buvo siekiama nustatyti naujas mokslinių tyrimų sritis, kurios „nuspėtų“ HBSC tyrimo ir jo tarptautinio klausimyno ateitį. Komandos ne tik išklausė pranešimų, bet ir turėjo galimybę, pasitelkę šiuolaikines priemones, diskutuoti apie HBSC tyrimo ir klausimų ateitį. Buvo užmegztas dialogas, suteikiant galimybę formuoti 2025/26 HBSC tyrimo prioritetus ir metodikas. Tiesa, ne vienas mokslininkas kėlė klausimus dėl naujų instrumentų – ar tikrai reikia tiek daug visko naujo prikurti ir įtraukti? Nors ir suprantame, kad pamažu viskas keičiasi, įtraukiant vis daugiau naujų skalių bus sunku išlaikyti HBSC unikalumą, kuris leidžia stebėti ilgalaikes paauglių sveikatos tendencijas. Taigi, diskusijos atvėrė galimybių kiekvieno komandos nario individualiems apmąstymams.
Abi susitikimo dienas vyko darbas skirtingose focus grupėse: mityba, šeimos kultūra, psichinė sveikata ir gerovė, fizinis aktyvumas, mokykla, socialiniai nelygumai, laisvalaikis, rizikinga elgsena, seksualinė sveikata, smurtas ir traumos. HBSC Mitybos grupės susitikimo metu tyrėjai aptarė būsimus straipsnius, kuriuos būtų galima rašyti remiantis naujais, 2022 metų atlikto tyrimo, duomenimis. Taip pat aptarė partnerių bendradarbiavimo galimybes rašant straipsnius. Nemažai dėmesio buvo skirta mitybos klausimų tobulinimui. Partneriai diskutavo apie tai, kad norėtųsi papildyti mitybos klausimyną, tam, kad šis labiau atspindėtų jaunuolių mitybos įpročius. Panašios diskusijos vyko ir fizinio aktyvumo grupėje, kur pagrindinis iššūkis yra fizinio aktyvumo stebėsena remiantis PSO fizinio aktyvumo gairėmis. Buvo pasidžiaugta, kad mini ataskaita apie vaikų fizinį aktyvumą jau beveik paruošta, šiuo metu yra išsiųsta konsultacijai su PSO. Pasidalinta ir vyksiančiomis konferencijomis, kuriose itin aktuli vaikų fizinio aktyvumo tematika.
Susitikimas buvo užbaigiamas oficialiai paskelbiant, kad kitas HBSC susitikimas vyks 2024 m. gegužės 28–30 d. Glazgo mieste (Škotija).
- LSMU mokslininkai pristatė 2022 m. Kėdainių rajono moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimo rezultatus
2023 m. spalio mėnesio 26 dieną Kėdainių rajono savivaldybėje vyko informacinis renginys, skirtas „Kartu mes galime daugiau 2“ projekto viešinimui. Jame dalyvavo Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos ir Švietimo skyriaus, visuomenės sveikatos biuro ir ugdymo įstaigų atstovai, LSMU mokslininkai, policijos pareigūnai ir priklausomybių prevencijos specialistai.
Šiame renginyje LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų institutą atstovavo mokslininkai: dr. Tomas Vaičiūnas, Monika Žemaitaitytė ir Judita Bulotaitė-Kasparaviečienė. Lektorius dr. Tomas Vaičiūnas skaitė pranešimą apie 2022 m. Kėdainių rajono moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimą ir pristatė rezultatus. Mokslininkas išsamiai aptarė moksleivių gyvensenos (mitybos, fizinio aktyvumo, miego), fizinės ir psichologinės sveikatos bei gerovės, rizikingo elgesio ir socialinės aplinkos aspektus. Apibendrindami tyrimo duomenis Kėdainių rajono savivaldybėje stebėjome situaciją, kad dauguma sveikatos rodiklių reikšmingai nesiskyrė nuo šalies vidurkio (45 kintamieji), 3 vertinti kintamieji (gyvensenos ir rizikingos elgsenos kategorijose) pasižymėjo reikšmingai geresne situacija ir 4 vertinti kintamieji (gyvensenos, sveikatos ir gerovės kategorijose) – reikšmingai blogesne. Išskirtos pagrindinės su mokyklinio amžiaus vaikų gyvensena ir sveikata susijusios problemos: miego kokybė, poilsio trūkumas, socialinio bendravimo ir paramos stoka tiek šeimoje, tiek mokyklos aplinkoje bei psichoemocinė sveikata.
- Prastėjančios vaikų ir paauglių psichikos sveikatos tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje: HBSC tyrimo rezultatai
- HBSC tyrimo 40-mečio jubiliejus – Lietuvoje
2023 m. Birželio 7–9 dienomis LSMU Visuomenės sveikatos fakultetas ir Lietuvos tyrėjai priėmė daugiau nei 120 svečių iš 38 šalių konferencijoje, skirtoje paminėti HBSC tyrimo 40 metų jubiliejų.
Šios prasmingos šventės metu vyko įvairios diskusijos ir pranešimai, susiję su HBSC tyrimo duomenimis, o tyrėjai iš įvairių šalių mezgė prasmingus ryšius ir planavo bendrą tyrimo ateitį. Konferencijos-susitikimo metu žodis buvo suteiktas ir moksleiviams – pakviesti Anykščių ir Varėnos rajonų, Jonavos, Kauno ir Šiaulių miestų mokyklų 7–11 klasių mokiniai dalinosi mintimis apie tai, kas kelia didžiausią susirūpinimą jaunimui, kokius politinius su paauglių sveikata susijusius pokyčius jie norėtų matyti, ir kokias viltis jaunuoliai turi šiai sričiai ateityje.
- Siekiant sužinoti apie paauglio laimę užtenka vieno klausimo.
- Tęsiame 2022-ųjų publikacijų apžvalgą
Paaugliai COVID-19 pandemijos akivaizdoje: gausius iššūkius įveikti padėjo socialinė aplinka ir savęs pažinimas.
- Tęsiame 2022-ųjų publikacijų apžvalgą
Paauglių psichoaktyvių medžiagų vartojimo tendencijos: Baltijos šalių ir Lenkijos svyravimai per pastaruosius dešimtmečius.
- Prisimenant 2022-uosius – svarbiausios praėjusių metų publikacijos
Pamažu įsibėgėjant 2023-iems metams, norime pasidžiaugti praėjusiais metais nuveiktais darbais ir pasidalinti svarbiausiais HBSC tyrimo pagrindu išleistų mokslinių publikacijų rezultatais.
Pirmoji publikacija – Socialinės-ekonominės nelygybės ir paauglių sveikatos nusiskundimų sąsajos. Šioje publikacijoje autoriai analizuoja socialinių-ekonominių rodiklių sąsajas su jaunuolių subjektyviai suvokiamos sveikatos veiksniais. Tyrimo rezultatai, įtraukę net 45 šalių duomenis, atskleidė, kad prastesnė socialinė-ekonominė jaunuolių padėtis yra susijusi su dažniau išsakomais fiziniais ir psichologiniais sveikatos nusiskundimais. Skaityti daugiau.
- HBSC 2022 rezultatai – jau pakeliui!
Baiginėdami 2022 m. HBSC tyrimo duomenų vedimą, tolumoje jau matome finišo stotelę. Tikimės, kad nekantraujate išvysti tyrimo rezultatus ne mažiau nei mes nekantraujame jais pasidalinti!
Duomenų analizė yra nuoseklaus ir kruopštaus įdirbio reikalaujanti užduotis. Todėl prognozuojame, kad preliminarius rezultatus skelbsime gruodžio mėnesį.
- 2022 m. HBSC tyrimas – rezultatų link
Šių metų HBSC tyrimas Lietuvoje – jau beveik paskutinėje stotelėje. Šiuo metu tyrėjai aktyviai dirba perkeldami tyrimo duomenis į kompiuterius ir ruošiasi jų analizei. Nuoširdžiai dėkojame mokykloms, sutikusioms dalyvauti tyrime, ir visiems moksleiviams, skyrusiems laiką pildant išsamius klausimynus bei prisidėjusiems prie geresnio jų pažinimo. Pirmųjų tyrimo rezultatų laukite jau šių metų pabaigoje!
- HBSC tyrimas – jau įsivažiavęs!
Šį pavasarį, balandžio 8 dieną prasidėjęs HBSC-2022 tyrimas Lietuvoje tebevyksta. Nuoširdžiai dėkojame mokykloms, jų personalui, ir žinoma – tyrime dalyvaujantiems moksleiviams! Jeigu domitės ankstesniais tyrimais, maloniai kviečiame susipažinti su Lietuvos HBSC tyrimo rezultatais čia.
- Sveikinimai su disertacija!
Sveikiname Tomą Vaičiūną sėkmingai apsigynus visuomenės sveikatos daktaro disertaciją HBSC tyrimo pagrindu!
Lietuvos HBSC tyrėjų ir tarptautinės HBSC bendruomenės narys Tomas Vaičiūnas, šių metų balandžio 13 dieną pristatė ir apgynė savo disertacinį darbą, parengtą remiantis Lietuvoje atlikto moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo duomenimis.
Disertacijoje Tomas nagrinėjo psichosocialinius mokyklos aplinkos veiksnius ir jų sąsajas su paauglių elgsena, fizine ir emocine sveikata. Šis darbas leido pažvelgti į mokinių gyvensenos ir sveikatos nusiskundimų raišką Lietuvoje dar netirtu kampu, įvertinant kokią svarbą šiems veiksniams daro kompleksinė sveikatą tausojančios mokyklos aplinka.
Tomas pabrėžia, kad sveika gyvensena turėtų būti nuosekliai ugdoma nuo pat mažens, skiriant ypatingą dėmesį ligų prevencijai ir sveikatos išsaugojimui. Jo atlikto tyrimo rezultatai, pabrėžiantys Lietuvos mokinių mokymosi ir mokymo aplinkos veiksnių svarbą psichosocialinei moksleivių gerovei, galės būti panaudojami formuojant švietimo ir mokslo politikos kryptis, o taip pat yra aktualūs ugdymo įstaigų vadovams ir ugdytojams.
Visą Tomo Vaičiūno disertacinį darbą galima paskaityti čia.
- HBSC-2022 startuoja!
Lietuvoje pradedamas vykdyti HBSC tyrimas. Jau aštuntą pavasarį Lietuvos tyrėjai lankysis šalies mokyklose atlikdami mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimą (HBSC), leidžiantį iš arčiau pažvelgti kaip ir kuo gyvena Lietuvos moksleiviai.
HBSC – kas tai?
HBSC (Health Behaviour in School-aged Children) yra tarptautinis paauglių sveikatos ir gyvensenos tyrimas, organizuojamas Pasaulio sveikatos organizacijos nuo 1984-ųjų. Jo tikslas – išsiaiškinti mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ir gyvensenos ypatumus, geriau suprasti kokią įtaką šiems veiksniams daro socialinė aplinka, atitinkamai informuoti institucijas, atsakingas už sprendimus, gerinančius jaunų žmonių gyvenimą.
Tyrimas atliekamas kas ketverius metus, jame dalyvauja šalys iš visos Europos ir kai kurių pasaulio šalių, jų gretos bėgant metams vis gausėja. Lietuva į šią iniciatyvą įsitraukė dar 1994-aisiais, tad šiemet tyrimas mūsų šalyje vykdomas jau aštuntą kartą. Jo metu bus apklausiami mokiniai iš 5-os, 7-os, 9-os ir, pirmą kartą, 11-os klasės.
Kodėl HBSC yra svarbus?
Kiekvienas paauglys turi savo asmeninį gyvenimą, kupiną įspūdžių, nuotykių, ir, žinoma, sunkumų. Aplinka, kurioje jie auga šiandien, formuoja, kokiomis asmenybėmis jie taps palikę mokyklos suolą.
Dalyvaudami HBSC tyrime, moksleiviai prisideda prie platesnio savo ir savo bendraamžių pažinimo. Ištyrę ir supratę paauglių gyvensenos ir sveikatos ypatumus, suteikiame jiems galimybę pasisakyti, su kokiomis problemomis jie susiduria savo kasdieniame gyvenime, kas juos džiugina ar liūdina, įkvepia ar neramina. Kiekvienas HBSC tyrimo dalyvis gali didžiuotis, kad prisidėjo prie bendros paauglių fizinės ir emocinės gerovės.
Į tyrimo rezultatus atsižvelgia politiniai ir visuomeniniai veikėjai valstybių, savivaldybių ir mokyklų lygmenyse, priimdami sprendimus, tiesiogiai liečiančius jaunąją kartą. Lygindami rezultatus su praėjusių metų tyrimais, galima pastebėti pokyčius ir daryti atitinkamas išvadas, leidžiančias geriau suprasti, kokių sveikatingumo priemonių reikėtų imtis, kokias iniciatyvas reikėtų šalinti ar keisti.
Atidžiau pažvelgti į aplinką kurioje gyvena ir auga jaunuoliai gali būti nedrąsu. Tačiau tai – vienintelis būdas atpažinti plika akimi nematomas problemas ir atliepti į jaunosios kartos poreikius, taip kuriant palankią terpę formuotis ateities kartai.
- Šiandien pateikta tarptautinė HBSC tyrimo ataskaita
Šiandien buvo paskelbta tarptautinė HBSC tyrimo ataskaita, atskleidžianti 2017–2018 m. rezultatus 45 šalyse – Europoje ir Kanadoje. HBSC yra ilgametis moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas, atliekamas kas 4 metus pagal vieningą protokolą. Ataskaitoje pabrėžiama, kad tarptautiniu mastu yra stebimas 11–15 m. paauglių psichikos gerovės prastėjimas, tarp pagrindinių iššūkių taip pat išlieka nepakankamas fizinis aktyvumas, nepalankūs mitybos įpročiai, nepakankamai mažėjantis rizikingos elgsenos paplitimas. Kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste?
Lietuvos moksleiviai patenkinti gyvenimu, tačiau daugėja irzlumo ir nervingumo
Vertinant paauglių psichikos sveikatos ir gerovės ypatumus pastebima, kad įvairiose šalyse po truputį didėja irzlumo, nervingumo, prastos nuotaikos paplitimas. Tai nustatyta ir Lietuvoje – šiuo požiūriu mūsų šalis yra tarptautinio sąrašo viduryje, o jauniausioji 11-mečių grupė yra pastebimai palankesnėje situacijoje negu jų bendraamžiai Europoje. Lyginant su kitomis šalimis taip pat verta pastebėti, kad mūsų moksleiviai yra labiau patenkinti savo gyvenimu ir vertina savo sveikatą šiek tiek geriau negu vidutiniškai Europoje.
Patyčios neatsitraukia, keičia savo veidą ir formą
Kita vertus, vis dar nerimą kelią ypatingas patyčių reiškinio paplitimas – vertinant tarp kitų šalių, Lietuvos moksleiviai nurodo didžiausią šio reiškinio paplitimą. Rodiklis visoje Europoje ir Lietuvoje per paskutinius 4 metus mažėjo, tačiau labai nežymiai. Kinta ne tik patyčių forma, bet ir jų vieta – vis labiau populiarėja internetinės patyčios, o šiuo klausimu Lietuva taip pat yra tarp „lyderiaujančių“ šalių. Dėl to šalyje yra labai svarbu tęsti patyčių prevencines programas, jas orientuojant tiek į pačius vaikus, tiek į bendruomenes ir mokyklas. Tai aktualu atsižvelgiant į ankstesnius LSMU tyrėjų rezultatus, kurie atskleidė, kad didesnis patyčių paplitimas tiesiogiai susijęs su prastesne socialine parama iš mokytojų, bendraamžių ir šeimos. Socialinės paramos atžvilgiu, Lietuva kitų šalių kontekste taip pat yra tarp prasčiausių.
Prasta burnos higiena, mažas fizinis aktyvumas, ne itin palankūs mitybos įpročiai
HBSC tyrime taip pat yra vertinami gyvensenos įpročiai. Tarptautinėje ataskaitoje matoma, kad vis mažėja jaunuolių fizinis aktyvumas – tiek intensyvus, tiek ir kasdienis laisvalaikio. Tai nustatyta ir Lietuvoje – ir vertėtų pabrėžti, kad intensyvaus fizinio aktyvumo požiūriu Lietuvos moksleiviai yra pasyviųjų šalių grupėje. Fizinis aktyvumas yra ypač svarbus sveikatos aspektas, iš dalies galintis kompensuoti ar sušvelninti nepalankią psichoemocinę savijautą.
Lyginant paauglių mitybos įpročius tarptautiniame kontekste, Lietuvos jaunuoliai mažiau vartoja saldumynų ir gazuotų saldžiųjų gėrimų, tačiau daugeliu mitybos atžvilgių Lietuva yra prasčiau vidurkio. Tai matoma tiek vertinant vaisių, daržovių vartojimą, tiek ir pusryčiavimo dažnumą. Ypač prasta padėtis kalbant apie burnos higieną – mūsų šalyje paaugliai gerokai rečiau reguliariai valosi dantis. Nepaisant šalies pažangos, šiuo atžvilgiu Lietuva yra artimesnė posovietinėms šalims negu Vakarų Europai.
Sąlyginis stabilumas alkoholio ir rūkymo srityje
Per pastaruosius metus, tarp Lietuvos paauglių šiek tiek sumažėjo alkoholio vartojimas ir stabilizavosi rūkymas, tačiau vertinant tarptautiniu mastu, mūsų šalies moksleiviai vis dar yra tarp rizikingiausių šalių. Dėl to yra labai svarbu, kad ne tik valstybės politika, bet ir visuomenė, bendruomenė, šeima prisidėtų prie sveikos, sveikatą tausojančios asmenybės ugdymo – ne tik juos mokydama, bet ir savo elgsenos pavyzdžiu.
Apibendrinimas
Taigi, nors ir daugelyje gyvensenos ir sveikatos rodiklių Lietuvoje 2014–2018 m. buvo stebimas pagerėjimas, tačiau lyginant tarptautiniu mastu mūsų šalis pasižymi dažniau prastesniais negu geresniais rezultatais kitų Europos šalių kontekste. Tai rodo, kad pastangos sprendžiant paauglių visuomenės sveikatos problemas turėtų būti intensyvesnės, kryptingesnės ir įvairiapusiškesnės. Specifiškai kalbant apie jaunuolio gyvenseną ir sveikatą, svarbu turėti omenyje didelę psichologinių ir socialinių dirgiklių gausą jo kasdienybėje – tai lemia, kad greta anksčiau pagrindiniais laikytų fizinės sveikatos rodiklių yra labai aktualu atsižvelgti ir investuoti į psichoemocinę savijautą. Čia svarbu tiek asmeninės jaunuolio pastangos, tiek ir šeimos, bendruomenės, valstybės parama – ir ne vien tik finansinė.
- Tarptautinė HBSC tyrimo ataskaita – jau greitai
Gegužės 19 d. bus paviešinta tarptautinė 2017–2018 metų HBSC tyrimo ataskaita. Joje bus galima pamatyti, kaip Lietuvos 11–15-mečiai atrodo kitų 44 šalių kontekste vertinant sveikatą ir gerovę.
- Ar tikrai socialiniai tinklai tokie nekalti?
Socialiniai tinklai – kone kiekvieno paauglio kasdienybės dalis, čia vyksta intensyvus bendravimas, užmezgamos naujos pažintys, dalijamasi mintimis ir svarbiomis akimirkomis.
Vis tik remiantis naujausiais HBSC tyrimo rezultatais, 8–13 proc. Lietuvos moksleivių būdingas probleminis socialinių tinklų naudojimas.
Lietuvos mokslininkai nustatė, kad toks socialinių tinklų naudojimas susijęs su dukart dažnesniais miego sunkumais ir dvigubai mažesniu pasitenkinimu gyvenimu, o tarp merginų – dar ir su mažesniu fiziniu aktyvumu.
Tokie rezultatai leidžia daryti prielaidas, kad probleminis, pernelyg intensyvus socialinių tinklų naudojimas yra vienas iš rizikos veiksnių, sąlygojančių prastesnę paauglio savijautą ir sveikatą.
Išsamiau žr. https://dx.doi.org/10.1177/0033294120922481
- Puslapis startavo!
Sveikiname Jus HBSC svetainėje.
HBSC Lietuva
VAIKŲ IR JAUNIMO SVEIKATA BEI GYVENSENA