HBSC Lietuva

Skaityti daugiau.

Paaugliai COVID-19 pandemijos akivaizdoje: gausius iššūkius įveikti padėjo socialinė aplinka ir savęs pažinimas.

Skaityti.

Paauglių psichoaktyvių medžiagų vartojimo tendencijos: Baltijos šalių ir Lenkijos svyravimai per pastaruosius dešimtmečius.

Skaityti.

Pamažu įsibėgėjant 2023-iems metams, norime pasidžiaugti praėjusiais metais nuveiktais darbais ir pasidalinti svarbiausiais HBSC tyrimo pagrindu išleistų mokslinių publikacijų rezultatais.

Pirmoji publikacija – Socialinės-ekonominės nelygybės ir paauglių sveikatos nusiskundimų sąsajos. Šioje publikacijoje autoriai analizuoja socialinių-ekonominių rodiklių sąsajas su jaunuolių subjektyviai suvokiamos sveikatos veiksniais. Tyrimo rezultatai, įtraukę net 45 šalių duomenis, atskleidė, kad prastesnė socialinė-ekonominė jaunuolių padėtis yra susijusi su dažniau išsakomais fiziniais ir psichologiniais sveikatos nusiskundimais. Skaityti daugiau.

Baiginėdami 2022 m. HBSC tyrimo duomenų vedimą, tolumoje jau matome finišo stotelę. Tikimės, kad nekantraujate išvysti tyrimo rezultatus ne mažiau nei mes nekantraujame jais pasidalinti!

Duomenų analizė yra nuoseklaus ir kruopštaus įdirbio reikalaujanti užduotis. Todėl prognozuojame, kad preliminarius rezultatus skelbsime gruodžio mėnesį.

Šių metų HBSC tyrimas Lietuvoje – jau beveik paskutinėje stotelėje. Šiuo metu tyrėjai aktyviai dirba perkeldami tyrimo duomenis į kompiuterius ir ruošiasi jų analizei. Nuoširdžiai dėkojame mokykloms, sutikusioms dalyvauti tyrime, ir visiems moksleiviams, skyrusiems laiką pildant išsamius klausimynus bei prisidėjusiems prie geresnio jų pažinimo. Pirmųjų tyrimo rezultatų laukite jau šių metų pabaigoje!

Šį pavasarį, balandžio 8 dieną prasidėjęs HBSC-2022 tyrimas Lietuvoje tebevyksta. Nuoširdžiai dėkojame mokykloms, jų personalui, ir žinoma –  tyrime dalyvaujantiems moksleiviams! Jeigu domitės ankstesniais tyrimais, maloniai kviečiame susipažinti su Lietuvos HBSC tyrimo rezultatais čia.

Sveikiname Tomą Vaičiūną sėkmingai apsigynus visuomenės sveikatos daktaro disertaciją HBSC tyrimo pagrindu!

Lietuvos HBSC tyrėjų ir tarptautinės HBSC bendruomenės narys Tomas Vaičiūnas, šių metų balandžio 13 dieną pristatė ir apgynė savo disertacinį darbą, parengtą remiantis Lietuvoje atlikto moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo duomenimis.

Disertacijoje Tomas nagrinėjo psichosocialinius mokyklos aplinkos veiksnius ir jų sąsajas su paauglių elgsena, fizine ir emocine sveikata. Šis darbas leido pažvelgti į mokinių gyvensenos ir sveikatos nusiskundimų raišką Lietuvoje dar netirtu kampu, įvertinant kokią svarbą šiems veiksniams daro kompleksinė sveikatą tausojančios mokyklos aplinka.

Tomas pabrėžia, kad sveika gyvensena turėtų būti nuosekliai ugdoma nuo pat mažens, skiriant ypatingą dėmesį ligų prevencijai ir sveikatos išsaugojimui. Jo atlikto tyrimo rezultatai, pabrėžiantys Lietuvos mokinių mokymosi ir mokymo aplinkos veiksnių svarbą psichosocialinei moksleivių gerovei, galės būti panaudojami formuojant švietimo ir mokslo politikos kryptis, o taip pat yra aktualūs ugdymo įstaigų vadovams ir ugdytojams.

Visą Tomo Vaičiūno disertacinį darbą galima paskaityti čia.

Lietuvoje pradedamas vykdyti HBSC tyrimas. Jau aštuntą pavasarį Lietuvos tyrėjai lankysis šalies mokyklose atlikdami mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimą (HBSC), leidžiantį iš arčiau pažvelgti kaip ir kuo gyvena Lietuvos moksleiviai.

HBSC – kas tai?

HBSC (Health Behaviour in School-aged Children) yra tarptautinis paauglių sveikatos ir gyvensenos tyrimas, organizuojamas Pasaulio sveikatos organizacijos nuo 1984-ųjų. Jo tikslas – išsiaiškinti mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ir gyvensenos ypatumus, geriau suprasti kokią įtaką šiems veiksniams daro socialinė aplinka, atitinkamai informuoti institucijas, atsakingas už sprendimus, gerinančius jaunų žmonių gyvenimą.

Tyrimas atliekamas kas ketverius metus, jame dalyvauja šalys iš visos Europos ir kai kurių pasaulio šalių, jų gretos bėgant metams vis gausėja. Lietuva į šią iniciatyvą įsitraukė dar 1994-aisiais, tad šiemet tyrimas mūsų šalyje vykdomas jau aštuntą kartą. Jo metu bus apklausiami mokiniai iš 5-os, 7-os, 9-os ir, pirmą kartą, 11-os klasės.

Kodėl HBSC yra svarbus?

Kiekvienas paauglys turi savo asmeninį gyvenimą, kupiną įspūdžių, nuotykių, ir, žinoma, sunkumų. Aplinka, kurioje jie auga šiandien, formuoja, kokiomis asmenybėmis jie taps palikę mokyklos suolą.

Dalyvaudami HBSC tyrime, moksleiviai prisideda prie platesnio savo ir savo bendraamžių pažinimo. Ištyrę ir supratę paauglių gyvensenos ir sveikatos ypatumus, suteikiame jiems galimybę pasisakyti, su kokiomis problemomis jie susiduria savo kasdieniame gyvenime, kas juos džiugina ar liūdina, įkvepia ar neramina. Kiekvienas HBSC tyrimo dalyvis gali didžiuotis, kad prisidėjo prie bendros paauglių fizinės ir emocinės gerovės.

Į tyrimo rezultatus atsižvelgia politiniai ir visuomeniniai veikėjai valstybių, savivaldybių ir mokyklų lygmenyse, priimdami sprendimus, tiesiogiai liečiančius jaunąją kartą. Lygindami rezultatus su praėjusių metų tyrimais, galima pastebėti pokyčius ir daryti atitinkamas išvadas, leidžiančias geriau suprasti, kokių sveikatingumo priemonių reikėtų imtis, kokias iniciatyvas reikėtų šalinti ar keisti.

Atidžiau pažvelgti į aplinką kurioje gyvena ir auga jaunuoliai gali būti nedrąsu. Tačiau tai – vienintelis būdas atpažinti plika akimi nematomas problemas ir atliepti į jaunosios kartos poreikius, taip kuriant palankią terpę formuotis ateities kartai.

Šiandien buvo paskelbta tarptautinė HBSC tyrimo ataskaita, atskleidžianti 2017–2018 m. rezultatus 45 šalyse – Europoje ir Kanadoje. HBSC yra ilgametis moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas, atliekamas kas 4 metus pagal vieningą protokolą. Ataskaitoje pabrėžiama, kad tarptautiniu mastu yra stebimas 11–15 m. paauglių psichikos gerovės prastėjimas, tarp pagrindinių iššūkių taip pat išlieka nepakankamas fizinis aktyvumas, nepalankūs mitybos įpročiai, nepakankamai mažėjantis rizikingos elgsenos paplitimas. Kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste?

• 1 tomas: pagrindiniai rezultatai
• 2 tomas: pagrindiniai duomenys

Lietuvos moksleiviai patenkinti gyvenimu, tačiau daugėja irzlumo ir nervingumo

Vertinant paauglių psichikos sveikatos ir gerovės ypatumus pastebima, kad įvairiose šalyse po truputį didėja irzlumo, nervingumo, prastos nuotaikos paplitimas. Tai nustatyta ir Lietuvoje – šiuo požiūriu mūsų šalis yra tarptautinio sąrašo viduryje, o jauniausioji 11-mečių grupė yra pastebimai palankesnėje situacijoje negu jų bendraamžiai Europoje. Lyginant su kitomis šalimis taip pat verta pastebėti, kad mūsų moksleiviai yra labiau patenkinti savo gyvenimu ir vertina savo sveikatą šiek tiek geriau negu vidutiniškai Europoje.

Patyčios neatsitraukia, keičia savo veidą ir formą

Kita vertus, vis dar nerimą kelią ypatingas patyčių reiškinio paplitimas – vertinant tarp kitų šalių, Lietuvos moksleiviai nurodo didžiausią šio reiškinio paplitimą. Rodiklis visoje Europoje ir Lietuvoje per paskutinius 4 metus mažėjo, tačiau labai nežymiai. Kinta ne tik patyčių forma, bet ir jų vieta – vis labiau populiarėja internetinės patyčios, o šiuo klausimu Lietuva taip pat yra tarp „lyderiaujančių“ šalių. Dėl to šalyje yra labai svarbu tęsti patyčių prevencines programas, jas orientuojant tiek į pačius vaikus, tiek į bendruomenes ir mokyklas. Tai aktualu atsižvelgiant į ankstesnius LSMU tyrėjų rezultatus, kurie atskleidė, kad didesnis patyčių paplitimas tiesiogiai susijęs su prastesne socialine parama iš mokytojų, bendraamžių ir šeimos. Socialinės paramos atžvilgiu, Lietuva kitų šalių kontekste taip pat yra tarp prasčiausių.

Prasta burnos higiena, mažas fizinis aktyvumas, ne itin palankūs mitybos įpročiai

HBSC tyrime taip pat yra vertinami gyvensenos įpročiai. Tarptautinėje ataskaitoje matoma, kad vis mažėja jaunuolių fizinis aktyvumas – tiek intensyvus, tiek ir kasdienis laisvalaikio. Tai nustatyta ir Lietuvoje – ir vertėtų pabrėžti, kad intensyvaus fizinio aktyvumo požiūriu Lietuvos moksleiviai yra pasyviųjų šalių grupėje. Fizinis aktyvumas yra ypač svarbus sveikatos aspektas, iš dalies galintis kompensuoti ar sušvelninti nepalankią psichoemocinę savijautą.

Lyginant paauglių mitybos įpročius tarptautiniame kontekste, Lietuvos jaunuoliai mažiau vartoja saldumynų ir gazuotų saldžiųjų gėrimų, tačiau daugeliu mitybos atžvilgių Lietuva yra prasčiau vidurkio. Tai matoma tiek vertinant vaisių, daržovių vartojimą, tiek ir pusryčiavimo dažnumą. Ypač prasta padėtis kalbant apie burnos higieną – mūsų šalyje paaugliai gerokai rečiau reguliariai valosi dantis. Nepaisant šalies pažangos, šiuo atžvilgiu Lietuva yra artimesnė posovietinėms šalims negu Vakarų Europai.

Sąlyginis stabilumas alkoholio ir rūkymo srityje

Per pastaruosius metus, tarp Lietuvos paauglių šiek tiek sumažėjo alkoholio vartojimas ir stabilizavosi rūkymas, tačiau vertinant tarptautiniu mastu, mūsų šalies moksleiviai vis dar yra tarp rizikingiausių šalių. Dėl to yra labai svarbu, kad ne tik valstybės politika, bet ir visuomenė, bendruomenė, šeima prisidėtų prie sveikos, sveikatą tausojančios asmenybės ugdymo – ne tik juos mokydama, bet ir savo elgsenos pavyzdžiu.

Apibendrinimas

Taigi, nors ir daugelyje gyvensenos ir sveikatos rodiklių Lietuvoje 2014–2018 m. buvo stebimas pagerėjimas, tačiau lyginant tarptautiniu mastu mūsų šalis pasižymi dažniau prastesniais negu geresniais rezultatais kitų Europos šalių kontekste. Tai rodo, kad pastangos sprendžiant paauglių visuomenės sveikatos problemas turėtų būti intensyvesnės, kryptingesnės ir įvairiapusiškesnės. Specifiškai kalbant apie jaunuolio gyvenseną ir sveikatą, svarbu turėti omenyje didelę psichologinių ir socialinių dirgiklių gausą jo kasdienybėje – tai lemia, kad greta anksčiau pagrindiniais laikytų fizinės sveikatos rodiklių yra labai aktualu atsižvelgti ir investuoti į psichoemocinę savijautą. Čia svarbu tiek asmeninės jaunuolio pastangos, tiek ir šeimos, bendruomenės, valstybės parama – ir ne vien tik finansinė.

Gegužės 19 d. bus paviešinta tarptautinė 2017–2018 metų HBSC tyrimo ataskaita. Joje bus galima pamatyti, kaip Lietuvos 11–15-mečiai atrodo kitų 44 šalių kontekste vertinant sveikatą ir gerovę.

Socialiniai tinklai – kone kiekvieno paauglio kasdienybės dalis, čia vyksta intensyvus bendravimas, užmezgamos naujos pažintys, dalijamasi mintimis ir svarbiomis akimirkomis.

Vis tik remiantis naujausiais HBSC tyrimo rezultatais, 8–13 proc. Lietuvos moksleivių būdingas probleminis socialinių tinklų naudojimas.

Lietuvos mokslininkai nustatė, kad toks socialinių tinklų naudojimas susijęs su dukart dažnesniais miego sunkumais ir dvigubai mažesniu pasitenkinimu gyvenimu, o tarp merginų – dar ir su mažesniu fiziniu aktyvumu.

Tokie rezultatai leidžia daryti prielaidas, kad probleminis, pernelyg intensyvus socialinių tinklų naudojimas yra vienas iš rizikos veiksnių, sąlygojančių prastesnę paauglio savijautą ir sveikatą.

Išsamiau žr. https://dx.doi.org/10.1177/0033294120922481

Sveikiname Jus HBSC svetainėje.