Šiandien pateikta tarptautinė HBSC tyrimo ataskaita

Šiandien buvo paskelbta tarptautinė HBSC tyrimo ataskaita, atskleidžianti 2017–2018 m. rezultatus 45 šalyse – Europoje ir Kanadoje. HBSC yra ilgametis moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas, atliekamas kas 4 metus pagal vieningą protokolą. Ataskaitoje pabrėžiama, kad tarptautiniu mastu yra stebimas 11–15 m. paauglių psichikos gerovės prastėjimas, tarp pagrindinių iššūkių taip pat išlieka nepakankamas fizinis aktyvumas, nepalankūs mitybos įpročiai, nepakankamai mažėjantis rizikingos elgsenos paplitimas. Kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste?

Lietuvos moksleiviai patenkinti gyvenimu, tačiau daugėja irzlumo ir nervingumo

Vertinant paauglių psichikos sveikatos ir gerovės ypatumus pastebima, kad įvairiose šalyse po truputį didėja irzlumo, nervingumo, prastos nuotaikos paplitimas. Tai nustatyta ir Lietuvoje – šiuo požiūriu mūsų šalis yra tarptautinio sąrašo viduryje, o jauniausioji 11-mečių grupė yra pastebimai palankesnėje situacijoje negu jų bendraamžiai Europoje. Lyginant su kitomis šalimis taip pat verta pastebėti, kad mūsų moksleiviai yra labiau patenkinti savo gyvenimu ir vertina savo sveikatą šiek tiek geriau negu vidutiniškai Europoje.

Patyčios neatsitraukia, keičia savo veidą ir formą

Kita vertus, vis dar nerimą kelią ypatingas patyčių reiškinio paplitimas – vertinant tarp kitų šalių, Lietuvos moksleiviai nurodo didžiausią šio reiškinio paplitimą. Rodiklis visoje Europoje ir Lietuvoje per paskutinius 4 metus mažėjo, tačiau labai nežymiai. Kinta ne tik patyčių forma, bet ir jų vieta – vis labiau populiarėja internetinės patyčios, o šiuo klausimu Lietuva taip pat yra tarp „lyderiaujančių“ šalių. Dėl to šalyje yra labai svarbu tęsti patyčių prevencines programas, jas orientuojant tiek į pačius vaikus, tiek į bendruomenes ir mokyklas. Tai aktualu atsižvelgiant į ankstesnius LSMU tyrėjų rezultatus, kurie atskleidė, kad didesnis patyčių paplitimas tiesiogiai susijęs su prastesne socialine parama iš mokytojų, bendraamžių ir šeimos. Socialinės paramos atžvilgiu, Lietuva kitų šalių kontekste taip pat yra tarp prasčiausių.

Prasta burnos higiena, mažas fizinis aktyvumas, ne itin palankūs mitybos įpročiai

HBSC tyrime taip pat yra vertinami gyvensenos įpročiai. Tarptautinėje ataskaitoje matoma, kad vis mažėja jaunuolių fizinis aktyvumas – tiek intensyvus, tiek ir kasdienis laisvalaikio. Tai nustatyta ir Lietuvoje – ir vertėtų pabrėžti, kad intensyvaus fizinio aktyvumo požiūriu Lietuvos moksleiviai yra pasyviųjų šalių grupėje. Fizinis aktyvumas yra ypač svarbus sveikatos aspektas, iš dalies galintis kompensuoti ar sušvelninti nepalankią psichoemocinę savijautą.

Lyginant paauglių mitybos įpročius tarptautiniame kontekste, Lietuvos jaunuoliai mažiau vartoja saldumynų ir gazuotų saldžiųjų gėrimų, tačiau daugeliu mitybos atžvilgių Lietuva yra prasčiau vidurkio. Tai matoma tiek vertinant vaisių, daržovių vartojimą, tiek ir pusryčiavimo dažnumą. Ypač prasta padėtis kalbant apie burnos higieną – mūsų šalyje paaugliai gerokai rečiau reguliariai valosi dantis. Nepaisant šalies pažangos, šiuo atžvilgiu Lietuva yra artimesnė posovietinėms šalims negu Vakarų Europai.

Sąlyginis stabilumas alkoholio ir rūkymo srityje

Per pastaruosius metus, tarp Lietuvos paauglių šiek tiek sumažėjo alkoholio vartojimas ir stabilizavosi rūkymas, tačiau vertinant tarptautiniu mastu, mūsų šalies moksleiviai vis dar yra tarp rizikingiausių šalių. Dėl to yra labai svarbu, kad ne tik valstybės politika, bet ir visuomenė, bendruomenė, šeima prisidėtų prie sveikos, sveikatą tausojančios asmenybės ugdymo – ne tik juos mokydama, bet ir savo elgsenos pavyzdžiu.

Apibendrinimas

Taigi, nors ir daugelyje gyvensenos ir sveikatos rodiklių Lietuvoje 2014–2018 m. buvo stebimas pagerėjimas, tačiau lyginant tarptautiniu mastu mūsų šalis pasižymi dažniau prastesniais negu geresniais rezultatais kitų Europos šalių kontekste. Tai rodo, kad pastangos sprendžiant paauglių visuomenės sveikatos problemas turėtų būti intensyvesnės, kryptingesnės ir įvairiapusiškesnės. Specifiškai kalbant apie jaunuolio gyvenseną ir sveikatą, svarbu turėti omenyje didelę psichologinių ir socialinių dirgiklių gausą jo kasdienybėje – tai lemia, kad greta anksčiau pagrindiniais laikytų fizinės sveikatos rodiklių yra labai aktualu atsižvelgti ir investuoti į psichoemocinę savijautą. Čia svarbu tiek asmeninės jaunuolio pastangos, tiek ir šeimos, bendruomenės, valstybės parama – ir ne vien tik finansinė.

Ar tikrai socialiniai tinklai tokie nekalti?

Socialiniai tinklai – kone kiekvieno paauglio kasdienybės dalis, čia vyksta intensyvus bendravimas, užmezgamos naujos pažintys, dalijamasi mintimis ir svarbiomis akimirkomis.

Vis tik remiantis naujausiais HBSC tyrimo rezultatais, 8–13 proc. Lietuvos moksleivių būdingas probleminis socialinių tinklų naudojimas.

Lietuvos mokslininkai nustatė, kad toks socialinių tinklų naudojimas susijęs su dukart dažnesniais miego sunkumais ir dvigubai mažesniu pasitenkinimu gyvenimu, o tarp merginų – dar ir su mažesniu fiziniu aktyvumu.

Tokie rezultatai leidžia daryti prielaidas, kad probleminis, pernelyg intensyvus socialinių tinklų naudojimas yra vienas iš rizikos veiksnių, sąlygojančių prastesnę paauglio savijautą ir sveikatą.

Išsamiau žr. https://dx.doi.org/10.1177/0033294120922481