Rugsėjo 20 d. HBSC komandos nariai dalyvavo LEPTA organizuojamoje konferencijoje „Emocinės sveikatos ekosistema: visuomenės, mokslo ir žiniasklaidos vaidmuo“. Šioje konferencijoje skirtingų sričių atstovai kalbėjo apie psichikos sveikatos svarbą ir diskutavo apie tai, kaip galima užtikrinti emocinę gerovę tarp jaunų žmonių.

HBSC komanda savo pranešime supažindino konferencijos klausytojus su mokyklinio amžiaus vaikų 2022 m. psichikos sveikatos tendencijomis ir su ja susijusiais gyvensenos pasirinkimais. Jau ankstesniuose pranešimuose buvo minėta, kad daugiau nei pusė merginų ir daugiau nei trečdalis vaikinų nesijautė laimingais, beveik pusė merginų ir ketvirtadalis vaikinų pasižymėjo žema psichologine gerove, trečdalis merginų ir 15 proc. vaikinų jautėsi vieniši, ar nepatenkinti gyvenimu. Prasti ir nerimo rodikliai, ypač tarp merginų – daugiau nei trečdalis jų per pastarąsias savaites jautė vidutinį ar aukštą nerimo lygį (vaikinų atveju – 15 proc.). Be to, tarp 9–11 klasių trys ketvirtadaliai merginų ir 39 proc. vaikinų per paskutinius metus nurodė turėję bent vieną dviejų savaičių (arba ilgesnį) laikotarpį kai jautėsi tokie nusiminę, kad jiems nesinorėjo nieko veikti, kas netiesiogiai rodo padidėjusią depresijos riziką, kai kurie turėjo ir sucidinių ketinimų.

Pranešimo metu klausytojai buvo ne tik supažindinti su emocinės sveikatos situacija tarp Lietuvos paauglių, bet ir su veiksniais, prognozuojančiais geresnius jos įverčius. Vienas svarbiausių veiksnių, prognozuojančių palankesnę emocinę sveikatą – miego rodikliai. Nustatyta, kad pakankamai miegantys paaugliai (bent 8 valandas per parą), gebantys užmigti laiku ir kokybiškai išmiegoti nakties metu bei jaustis žvaliais ryte, buvo net 3–10 kartų labiau linkę pasižymėti geresniais emocinės sveikatos rodikliais. Taip pat didžiulę reikšmę emocinei gerovei turėjo su šeima praleidžiamas laikas – pasivaikščiojimai ar sportas. Nustatyta, kad paaugliai, užsiimantys šia veikla bent kartą per savaitę buvo 2–3 kartus labiau linkę pasižymėti geresniais emocinės sveikatos rodikliais. Intensyvus fizinis aktyvumas ir reguliarus pusryčių valgymas taip pat pasirodė esantys stiprūs prognoziniai rodikliai, sąlygojantys geresnę emocinę gerovę.

Taigi, pranešimo metu buvo pristatyta, kad jaunų žmonių emocinė gerovė sistemingai siejasi su palankesniais gyvensenos pasirinkimais. Ir nors apie tiesioginį priežastingumą reikėtų kalbėti atsargiai, tikėtina, kad palankesnė gyvensena sudaro papildomas prielaidas gerai savijautai.