Vienas iš sveikatos rodiklių, analizuojamas paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrime (santr. HBSC), yra socialinė gerovė. 2022 m. HBSC tyrimas atskleidė prastėjančius mokinių socialinės gerovės rodiklius – jie susiduria su nepakankama šeimos, draugų, bendraklasių ir mokytojų parama bei nurodo didėjantį nepasitenkinimą mokykla.
Beveik pusė Lietuvos vaikų ir paauglių jautė nepakankamą šeimos (41 proc.) ir draugų (45 proc.) paramą. Lyginant su kitomis tyrime dalyvaujančiomis šalimis, Lietuvoje šie skaičiai itin dideli.

Taip pat Lietuva kitas šalis lenkė ir bendravimo su tėvais problematikoje. Lietuvos paaugliai susidūrė su didesniais sunkumais bendraujant su mama ir tėčiu. Labiausiai šie sunkumai būdingi tarp vyresnių klasių mokinių, dažniau merginų nei vaikinų.

Prasčiausi rodikliai socialinės aplinkos vertinime buvo mokytojų ir bendraklasių parama. 66 proc. moksleivių nurodė jaučiantys nepakankamą paramą iš mokytojų, 56 proc. – nepakankamą paramą iš bendraklasių. Kitose tyrimą atliekančiose šalyse šie skaičiai siekė atitinkamai 48 proc. ir 45 proc.

Tokia situacija verčia sunerimti ir dėl psichologinės paauglių gerovės, kadangi nepakankamą paramą jaučiantys paaugliai dažniau jaučiasi vieniši, yra mažiau patenkinti gyvenimu, pasižymi mažesniu laimingumu.
Kitas probleminis veiksnys, išryškėjęs analizuojant moksleivių socialinę aplinką – pasitenkinimas mokykla. Pastebima, kad nuo 2014 m. tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse nepasitenkinimas mokykla sparčiai auga. 2022 metais šis skaičius tarp Lietuvos moksleivių siekė 71 proc. Moksleiviai, ypač vyresniųjų klasių, taip pat nurodė patiriantys didelį mokymosi krūvį, kuris labiausiai atsispindėjo tarp merginų.

Daugiau informacijos apie Lietuvos moksleivių socialinę aplinką su vyriausiojo HBSC tyrimo tyrėjo Lietuvoje prof. dr. Kastyčio Šmigelsko komentarais skaitykite čia.