Zaborskis, A., & Vareikienė, L. (2015).
Patyčių paplitimo Lietuvos mokyklose pokyčiai 1994–2014 metais.
Tyrimo tikslas. Įvertinti patyčių paplitimą Lietuvos mokyklose 2014 m. ir jo pokyčius per paskutinius dvidešimt metų. Tyrimo medžiaga ir metodai. Straipsnyje analizuojami 11, 13 ir 15 metų mokinių apklausų duomenys apie patirtas patyčias ir tyčiojimąsi iš kitų mokinių. Duomenys rinkti kas ketveri metai nuo 1994 iki 2014 m., vykdant tarptautinį Pasaulio sveikatos organizacijos inicijuotą mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimą (angl. Health Behaviour in School-aged Children, HBSC). Iš viso apklausose dalyvavo 32 286 mokiniai, reprezentuojantys šalies mokyklinio amžiaus vaikus. Rezultatai. Tyrimų rezultatai rodo, kad berniukai dažniau nei mergaitės tampa patyčių objektu bei dažniau nei mergaitės tyčiojasi iš kitų mokinių. Vyresni mokiniai rečiau patiria patyčias, bet dažniau negu jaunesni yra linkę tyčiotis iš kitų mokinių. Vertinant patyčių paplitimo tendencijas dešimtmečiais, nustatyta, kad 1994–2014 m. laikotarpiu dažnas patyčias patyrusių mokinių dalis sumažėjo 15 procentinių punktų, arba 1,4 karto, lyginant su stebėjimo periodo pradžia. Antruoju stebėjimo laikotarpio dešimtmečiu abiejų lyčių mokinių patyčių agresijos paplitimas buvo reikšmingai mažesnis apie 10 procentinių punktų (tarp berniukų apie 1,3 karto, tarp mergaičių apie 1,8 karto) negu pirmuoju dešimtmečiu. 2014 m. patyčias patyrė 31,2 proc. berniukų ir 27,7 proc. mergaičių, 29,8 proc. berniukų ir 15,3 proc. mergaičių prisipažino tyčiojęsi iš kitų mokinių. Visai patyčiose nedalyvavo trečdalis (29,8 proc.) mokinių. Išvada. Didelis mokinių patyčių paplitimo mastas šalies mokyklose skatina neatidėliotinai imtis kryptingos patyčių prevencijos veiklos.