PSO ataskaitoje apie 11–15-mečių sveikatos elgseną Europoje atskleidžiama, kad vis daugiau paauglių patiria psichikos sveikatos problemų

Ataskaitoje apibendrinami išsamūs duomenys apie 227 441-o 11, 13 ir 15 metų amžiaus moksleivio iš 45 šalių fizinę sveikatą, socialinius santykius ir psichikos gerovę. Todėl ji yra atskaitos taškas, pagal kurį būsimuose tyrimuose galima bus įvertinti COVID-19 poveikį jaunų žmonių gyvenimui.

Šiandien PSO Europos regioninio biuro paskelbta Tarptautinio moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimo (toliau – HBSC) naujoji ataskaita apie 11, 13 ir 15 metų moksleivių iš 45 šalių sveikatą ir elgseną rodo, kad 2014–2018 metų laikotarpiu daugelyje šalių pablogėjo paauglių psichikos gerovė.

„Tai, kad vis daugiau berniukų ir mergaičių visame Europos regione praneša apie prastą psichikos sveikatą – jaučiasi nusiminę, nervingi ar dirglūs – kelia mums visiems susirūpinimą“, – sako PSO Europos regiono direktorius dr. Hans Henri P. Kluge. „Tai, kaip reaguosime į šią didėjančią problemą, atsilieps ateities kartoms. Investicijos į tai, pavyzdžiui, kad jaunimas galėtų lengvai naudotis jų poreikius atitinkančiomis psichikos sveikatos paslaugomis, gali duoti trejopą naudą –sveikatos, socialinę ir ekonominę gerovę šiandienos paaugliams, rytojaus suaugusiesiems ir ateities kartoms“, – pridūrė jis.

Ataskaitos „Dėmesys paauglių sveikatai ir gerovei“ duomenys rodo, kad jaunuolių psichikos gerovė mažėja su amžiumi, o mergaitėms patiria ypatingą prastesnės psichikos gerovės riziką lyginant su berniukais. Vienas iš keturių paauglių jaučia nervingumą, dirglumą ar sunkiai užmiega bent kartą per savaitę.

Iš ataskaitos matyti, kad įvairiose šalyse psichikos gerovė labai skiriasi. Tai rodo, kad kultūriniai, politiniai ir ekonominiai veiksniai gali atlikti tam tikrą vaidmenį puoselėjant psichikos gerovę.

Ataskaitoje atskleista, kad lyginant su 2014 m. maždaug trečdalyje šalių padaugėjo paauglių, jaučiančių didelį mokymosi krūvį, ir sumažėjo jaunų žmonių, kuriems patinka mokykla. Daugelyje šalių mokyklos patirtis su vyresniu jaunuolių amžiumi prastėja, kadangi didėjant mokymosi krūviui pasitenkinimas mokykla ir paauglių suvokiama parama iš mokytojų bei klasiokų mažėja.

Tyrime nagrinėjamas didėjantis skaitmeninių technologijų naudojimas kartu su kintančiu regiono jaunimo psichikos gerovės būkle. Akivaizdu, kad technologijos gali turėti teigiamos naudos, tačiau jos taip pat gali padidinti pažeidžiamumą ir sukelti naujų grėsmių, tokių kaip patyčios elektroninėje erdvėje, kurios daro neproporcingą poveikį mergaitėms. Daugiau kaip 1 iš 10 paauglių nurodė, kad jie patyrė kibernetines patyčias bent kartą per pastaruosius du mėnesius.

„Nerimą kelia tai, kad paaugliai sako mums, jog nėra viskas gerai su jų psichikos gerove, ir mes turime rimtai reaguoti į šią žinutę, kadangi gera psichikos sveikata yra esminė sveikos paauglystės dalis“, sakė dr. Jo Inchley, tarptautinė HBSC tyrimo koordinatorė (Glazgo universitetas).

Rizikinga elgsena, mityba ir fizinis neaktyvumas išlieka pagrindiniais iššūkiais

Ataskaitoje pateikiami HBSC tyrimo, aliekamo kas 4 metus Europos regiono šalyse ir Kanadoje, rezultatai. Kiti pagrindiniai šio naujausio tyrimo rezultatai:

• Rizikinga lytinė elgsena ir toliau kelia susirūpinimą: 1 iš 4 paauglių, turinčių lytinių santykių, turėjo nesaugius lytinius santykius. 15 metų amžiaus 1 iš 4 berniukų (24 %) ir 1 iš 7 mergaičių (14 %) yra turėję lytinių santykių.
• Alkoholio vartojimas ir rūkymas toliau mažėjo tarp paauglių, tačiau tarp 15-mečių alkoholio ir tabako vartotojų skaičius tebėra didelis, o alkoholis yra dažniausiai vartojama žalinga medžiaga. 1 iš 5 penkiolikmečių (20 %) per savo gyvenimą yra buvę du ar daugiau kartų apsvaigęs nuo alkoholio, o beveik 1 iš 7 (15 %) buvo apsvaigęs per pastarąsias 30 dienų.
• Mažiau nei 1 iš 5 paauglių atitinka PSO rekomendacijas dėl fizinio aktyvumo – nuo 2014 m. jo lygis sumažėjo maždaug trečdalyje šalių, ypač tarp berniukų. Itin mažas mergaičių ir vyresnio amžiaus paauglių fizinis aktyvumas.
• Dauguma paauglių nesilaiko dabartinių mitybos rekomendacijų, kas kenkia jų gebėjimui sveikai vystytis. Apie 2 iš 3 paauglių nevalgo pakankamai maistinių medžiagų turinčio maisto, 1 iš 4 kasdien valgo saldumynus, o 1 iš 6 vartoja saldintus gėrimus.
• Antsvorio ir nutukimo lygis nuo 2014 m. išaugo – dabar tai būdinga 1 iš 5 jaunų žmonių, o paplitimas didesnis berniukų ir jaunesnių paauglių tarpe; 1 iš 4 paauglių suvokia save kaip per storą, ypač mergaitės.

Tuo metu, kai publikuojami naujausi 2017–2018 m. HBSC tyrimo rezultatai, pasaulis kovoja su COVID-19 pandemija. Todėl kitame tyrime, kuriame bus pateikti 2021–2022 m. rezultatai, bus galimybė įvertinti pandemijos poveikį jaunimo gyvenimui.

„Platus klausimų, kurie nagrinėjami HBSC tyrime, spektras suteikia svarbių įžvalgų apie paauglių gyvenimą šiandien; tyrimas taip pat turėtų suteikti mums naudingą pagrindą COVID-19 poveikiui paauglystėje įvertinti, kai vėliau pasirodys 2022 m. tyrimo išvados“, – sakė PSO Europos regiono biuro Vaikų ir paauglių sveikatos programos vadovas Martin Weber. „Duomenų palyginimas leis mums įvertinti, kokiu mastu ir kaip užsitęsęs mokyklų uždarymas bei bendruomenės karantinas yra paveikęs jaunimo socialinę sąveiką, jų fizinę ir psichikos gerovę“.

Apie HBSC tyrimą

HBSC tyrime jau daugiau kaip 35 metus yra stebima jaunimo patirtis ir tai yra esminė priemonė siekiant nustatyti pažangą, atliktą įvairiuose sveikatos ir socialiniuose rodikliuose, ir pabrėžiant susirūpinimą keliančias sritis, kurioms gali prireikti suderintų politinių veiksmų ir praktinių intervencijų.

HBSC duomenys naudojami nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis siekiant gauti naujų įžvalgų apie paauglių sveikatą ir gerovę, suprasti socialinius sveikatą lemiančius veiksnius ir informuoti politiką bei praktiką, skirtą jaunimo gyvenimui gerinti visame Europos regione ir Kanadoje.

HBSC tarptautinis koordinavimo centras įsikūręs Glazgo universitete (Jungtinė Karalystė). Lietuvoje tyrimą koordinuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Daugiau informacijos apie tyrimą ir dalyvaujančias šalis galima rasti www.hbsc.org ir www.hbsc.lt

Informacija parengta bendradarbiaujant su PSO atstovybės Lietuvoje vadove Ingrida Zurlyte