Pristatyti duomenys apie žalingų įpročių paplitimą tarp paauglių Lietuvoje ir kitose šalyse
Buvo pristatyti HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged Children) tyrimo rezultatai apie nikotino gaminių ir alkoholio vartojimą tarp 11–15 m. amžiaus moksleivių bei Lietuvos padėtis šių rodiklių atžvilgiu kitų HBSC dalyvaujančių šalių kontekste.
Rezultatai parodė, kad vertinant alkoholio vartojimą Lietuvos moksleiviai yra vidutiniokai tarp kitų šalių – 2022 m. alkoholinių gėrimų vartoti yra bandę 4 iš 10 (41,8 proc.), o per pastarąsias 30 dienų – kas šeštas (16 proc.).
Vertinant nikotino gaminių vartojimą, situacija prastesnė. Ketvirtadalis Lietuvos moksleivių yra bandę rūkyti įprastas cigaretes (26,8 proc.), kas dešimtas rūko šiuo metu (10,5 proc.). Šių rodiklių atžvilgiu, Lietuva patenka tarp 10 prasčiausius rezultatus turinčių šalių.
Dar didesnis iššūkis – elektroninių cigarečių rūkymas. Šiuos nikotino gaminius yra bandę rūkyti kas ketvirtas moksleivis, o šiuo metu rūko kas penktas. Lietuvos moksleiviai šių rodiklių atžvilgiu turi pačius prasčiausius rezultatus tarp visų HBSC tyrime dalyvaujančių šalių.
Įvairių psichiką veikiančių medžiagų vartojimas yra siejamas ne tik su priklausomybės formavimusi, bet ir su neigiamomis pasekmėmis moksleivių psichologinei gerovei ir fizinei sveikatai – žalingus įpročius turintys moksleiviai dažniau skundžiasi psichosomatiniais simptomais, dažniau jaučiasi nelaimingi, yra mažiau patenkinti gyvenimu ir labiau nepatenkinti savo sveikatos būkle.
Minimus tyrimo rezultatus prof. Kastytis Šmigelskas ir dr. Tomas Vaičiūnas pristatė ir žiniasklaidais. Su šiais pranešimais galite susipažinti čia: